Priemonės kaip sukelti sąmokslą valstybėje. Siono protokolai – fikcija, kuria pasinaudojo naciai, o taip pat ir sovietai.
„Tarp priemonių yra šios: sudoroti ir panaikinti aristokratiją; sugriauti nežydų ekonomiką; suprimityvinti nežydų švietimo institucijų programas, kad nežydai nesugebėtų savarankiškai ir kritiškai mąstyti; sąmoningai daryti kuo daugiau viešų renginių ir masinių pramogų, kad gojai, t.y. nežydai, sukvailėtų bei suprimityvėtų ir kad būtų nukreiptas jų dėmesys nuo tikrų problemų; kurstyti mases prieš buržuaziją, kad kiltų sukilimai, revoliucijos ir socialiniai neramumai; palaipsniui įsiskverbti į visas nežydų pasaulio strategines institucijas ir struktūras; ieškoti galimybių nuolat šantažuoti nežydus; įbauginti nežydus griaunant jų sostines ir rengiant sprogimus jų metro sistemose, ir panašiai.“ (Cit. L. Donskis „Neapykantos formos”)
Žinant tai, kad Siono išminčių protokolai buvo tik didžiulis farsas, kuris vedė prie tragedijos, ir didžiausių skerdynių pasaulio istorijoje, mes galime įžvelgti nemažai dalykų, kurie dedasi šiandieninėje Lietuvoje. Keičiant „nežydus“ į „lietuvius“ gautume visai padorią sąmokslo teoriją. Apie kai kuriuos nutikimus rašiau jau keliuose straipsniuose, tai liečia suprimityvėjimą, televizijos laidas, kurios bukina jaunuolių protus, kaip galima matyti taip būtų norima pasiekti, kad liaudis nesugebėtų savarankiškai ir kritiškai mąstyti. Jau tikrai nebe nuostabu, kad vis mažiau ir mažiau žmonių eina balsuoti, nes tame nebėra prasmės. Kultūra, kuri yra pamatas mūsų kasdieninei tapatybei bei identitetui yra paliekama likimui, o elektros sprendimo klausimas yra svarbus tuo, kad tave daugiau kartų parodys per televizorių ir parašys bulvarinėje spaudoje, ir tai bus prasminga laimint kitų metų seimo rinkimuose.
Žinoma tautos kurstymai vienaip ar kitaip vyksta, socialinių neramumu niekada nepavyks išvengti.
Norėčiau kelti tokį klausimą: naciai suvokė tokį sąmokslą, kad žydai viską organizuoja prieš juos, taigi dabar keliam klausimą, kas prieš lietuvius taip galėtų organizuoti?
Vėlgi turint omenyje tai, kad antisemitizmas buvo sukurtas iš keistų interpretacijų, ir toliau priimtas kaip už gryna pinigą, kas vėliau vedė prie tragedijų, tai lietuvių į tokią situaciją statyti nevertėtų, ir nevertėtų kurti sąmokslo teorijos, kad tarsi rusai mums galėtų kenkti (turėčiau pasakyti, kad net labai protingų žmonių straipsnių skaičiau šia tematika, bet vis dėlto žmonės tiki sąmokslo idėjos galia- aišku, tikėti kažkuo reikia, ir tai mes renkamės patys, nes reikalingas pagrindas bet kam paaiškinti).
Vienas draugas man kaip sarkastišką juokelį pasakė: „Koks yra lietuvio mėgstamiausias patiekalas? Atsakymas būtų – „Kitas lietuvis“.
Taigi būtų galima daryti išvada, kad mums niekas nekenkia, ir reikia pripažinti galbūt karčią tiesą, kad mes patys kaip tauta, kenkiame sau. Susiduriame su projekto analizuojamomis temomis, tapatybe ir neapykanta. Mes nekenčiame vieni kitų, taip skatindami individualų pasirodymą, varžymąsi tarpusavyje, didelę konkurenciją, nesuprasdami, kad išteklių tikrai yra, tačiau reikia mokėti juos bendrai panaudoti, kad nauda būtų bendra, kuri tektų lygiom dalim visiems. Taigi individualizmas neveda prie socialinės ir tautinės tapatybės kūrimo. Taip mes tik tolstame vienas nuo kito nesukurdami savo asmeninės tapatybės, o jei ir kurdami, tai po truputi skolindamiesi iš kitų, tačiau nepritampant socialiai prie grupės, ką kaip pasekmę matome, jog ne tik socialinė ir tautinė tapatybė negali tokiu būdu būti sukurta, tačiau mes kenčiame ir nuo asmeninės tapatybės nebuvimo.