Šiek tiek apie atsipalaidavimą

Kas yra atsipalaidavimas psichologiniu požiūriu?
Pirmieji žodžiai pasirodę ant liežuvio galo išgirdus žodį „atsipalaidavimas“ – joga, meditacija. Plačiąja prasme prie jų dar grįšime, kadangi tai labai svarbi žmogaus psichologinė būsena.
Taip visi įsivaizduojame stereotipiškai, kad joga, tai paprasčiausias kaulų laužymas, pratimai reikalaujantys lankstumo, o meditacija – nukreiptos rankos į šalis nykštys priglaustas prie dviejų didžiųjų pirštų, sukryžiuotos kojos, ir užsimerkus skleidžiamas garsas „mm“.

Visa tai greičiausiai matėme filmuose, ar matėte draugus parodijuojant. Nesiginčijant tikrai yra žmonių kurie tai daro, tačiau daro tai ne be priežasties. Kiekvienas veiksmas yra atliekamas su tikslu. Bet svarbiausia tai, kad siekiama psichologinės minčių švaros.

Paprasčiau tariant, žmogus girdi ne tik fizinį triukšmą – įvairius garsus gatvėje ar namuose, ar bet kurioje aplinkoje, tačiau taip pat psichologinį triukšmą. Psichologinis triukšmas, kai mūsų galva yra okupuota įvairiomis mintimis. Jis gali būti malonus, jei galvojame apie malonius dalykus, tačiau lygiai taip pat gali būti nerimą keliantis, jei savo mintis nukreipiame stresą, nerimą keliančių objektų perspektyvon. Tarkime paprasčiausia situacija – kontrolinis darbas arba egzaminas. Mūsų mintys kirba nuo išmoktos medžiagos, kurią reikės parodyti, parašyti, tačiau galvoje būna ir kitų minčių, keliančių nepasitikėjimą savimi, baimę, kad blogai pasiseks, ir daug visokiausių. Visa tai yra psichologinis triukšmas mūsų galvoje, kuris mus sužadina, kartais net nejučiomis sukausto raumenis, ir mes tikrai nesijausime atsipalaidavę. Taigi šiuo, ir daugelį kitų atvejų psichologinis triukšmas gali būti labai įtakojantis mūsų kasdieninį gyvenimą.

Kokios galimos jo formos, ar yra pilnavertis/nepilnavertis atsipalaidavimas?

Taip atsipalaidavimas gali būti visoks. Pilna atsipalaidavimą labai sunku pasiekti. Fizinis atsipalaidavimas gali būti pasiektas miegant, ramiai sėdint ir skaitant knygą, aišku jei patogiai sėdima ir miegama. Su psichologiniu atsipalaidavimu reikia dirbti atskirai. Psichologai juokauja, kad smegenų neišimsi ir nepadėsi ant lentynos ilsėtis, tačiau yra galimos autogenetinės treniruotės, kurių tikslas yra sugebėti savo mintis „tvarkyti“. Taigi nelendant labai giliai į meditacijos ir jogos specifikas, būtų galima pasakyti, kad praktikuojantys šiuos užsiėmimus, stengiasi psichologiškai apsivalyti (žinoma nepamirštant ir fizinio komforto). Savirefleksija yra dar vienas užsiėmimas ir darbo su savimi būdas. Tai pastebėjimas, kas vyksta su mumis, su mūsų kūnų, mintimis. Kai pastebima, tada galima su tuo dirbti. Jei tai liečia blogas mintis, jas galima keisti teigiamomis, arba atidėti į šalį. Kaip jau minėjau su egzamino situacija – blogų minčių atidėjimas į šalį gali padėti atsipalaiduoti ir fiziškai. Taigi matome, kad žmogus yra vientisa esybė, todėl pilnavertis atsipalaidavimas gali būti pasiekiamas, kai ir fizinis ir psichologinis atsipalaidavimai veikia kartu. Visiškas atsipalaidavimas vadinamas – transu. Norint tai pasiekti reikia su savim dirbti tikrai daugybę metų.

Į klausimą, ar kiekvienas žmogus gali atsipalaiduoti – būtų galima atsakyti, kad gali, jei tik nori. Pirmiausiai reikia žinoti, kaip valdyti psichologinį triukšmą, atrasti savitą fizinio atsipalaidavimo formą. Pavyzdžiui, pasivaikščiojimas rudenėjančiame parkelyje, kai geltoni lapai krenta tiesiai virš galvos, gali būti labai tinkama vieta psichologiniam atsipalaidavimui, tačiau pasivaikščiojimas yra varginanti veikla vyresnio amžiaus žmogui, o be to, raumenų stimuliacija taip pat veikia atvirkščiai. Tam tikros medžiagos išsiskyrusios į organizmą, sukelia tam tikrą būseną, dėl ko psichologinis atsipalaidavimas gali būti labai apsunkinamas.

Taigi, norint geriau atsipalaiduoti, reikėtų susirasti patogią vietą, kad nebūtų fizinio diskomforto, ir stengtis kontroliuoti savo psichologinį triukšmą. Tai neturi trukti ilgai. Sakoma saldžiausias miegas pirmosiomis akimirkomis, kai dingsta psichologinis triukšmas. Per tas keletą ar keliolika minučių žmogus ir atsipalaiduoja fiziškai, o taip pat nebūnant jokių minčių galvoje – psichologiškai. Mes kiekvienas galime susikurti sau patogią vietą ir laiką, kad galėtume bent šiek tiek daugiau atsipalaiduoti nei įprastai.

Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *